nustovėti

nustovė́ti š 1. intr. LL269, DŽ galėti, pajėgti stovėti, ištverti stovint: Kojos įsmilko, nebgaliu nustovė́ti Up. Galop ji visai pavargo, nebegalėjo nustovė́ti ant kojų NdŽ. Kol nustóva kojūse, tol negydos Krž. Ar girtas, kad ant kojų nebnustóvi? Srv. Jau tik supas, nenustóvi – dar in stulpą švokšters Pv. 2. intr. I galėti ramiai, nejudant išbūti vienoje vietoje: Vaikas juda ir juda, nė minutės nenustovi vietoje rš. Ašiai negaliu ant vietos nustovė́t: einu ir einu Ob. Nušertas arklys nenustóvi, trypia J. Mikli merga nenustóvi: vis kruta, vis dirba J. Gi gal grūdais šeriami arkliai, kad nenustóvi ant vietos?! Srv. Brolio arklys sušalęs, nebenustovi vietoje Žem. Būčiau pragėręs ir antrą šimtą, liustaunas žirgelis nenustovė́jo JV193. | prk.: Nebnustóva (nekantrauja, nebeištveria) – nagai patys dreba Trk. Prakeikta močeka negali nustovėt, rūpinas, kad ką greičiau instumt duobėn BsMtII106(Sv). ^ Nenustovi kai an žarijų Švnč. Nenustóvi kaip ant adatų Ds. Nenustovi kai arklys nupenėtas Str. 3. tr. BŽ362, NdŽ nuvarginti stovėjimu: Stovėdamas nustovė́jau kojas Gdl. Kojas nustovė̃s [veršiukas] tvarte, kai nevesi laukan Klt. Aš nustovėjau savo eiklias kojeles, ik perkalbėjau savo jauną mergelę (d.) Ldvn. | refl. SD386, BzF177, LL296, Rtr: Nusistovė́jo kojos bestovint J. Arkleliuo kūtė[je] kojos nusistovė́jo – išleiskiat pasimankštinti Plt. 4. refl. ilgai stovint apsilpti, nuvargti: Arklys nusistovė́jo pririštas DŽ¹. Labai nusistovė́jau, reikia atsisėst Kp. Nūsistóva paršukai staldė[je] Jdr. Galvijai reikia išleist palakstyt, kad nenusistovė́tų nuo kojų Ds. Pardien stačias, tai ir nuo kojų nusistovė́jau Trgn. 5. refl. ilgai nedirbamam, nejojamam, nevažiuojamam pailsėti, sustiprėti: Arkliai, paržiem nusistovė́ję, gerai dirbs žemę Užp. Eina strimpsėdamas kaip nusistovė́jęs arklys Vžns. Kumelė nusistovė́jusi buvo, užtat taip laigo Ll. Arkliai nusistovėję ant namų labai greitai bėgo Ašb. Žirgelis stainioj nusistovėjo, už kito mergelė tai nutekėjo KrvD37. 6. intr. kurį laiką išstovėti: Stovėk už mano pečių, ir tep perdien nustovė́si Lp. 7. tr. Sut, N, BzF9, NdŽ, KŽ ilgai stovint (ppr. ko laukiant) padaryti žymę, išduobti, išminti: Ir nustovėjom kalne duobaitę, ir prakilnojom uosės tvoraitę KlvD339. Jokit, broliai, nestovėkit, nenustovėkit viešo kelio (d.) Mrj. 8. tr. stovint nutręšti: Gyvuoliai nustovė́jo daržą J. Nakčiai suvaro gyvolius į bandodaržį, kad nustovėtų žemę Kv. Kur gyvoliai nustovėjo, javai geresni Up. Karvės daug trąšų nustóvi (stovėdamos primina) Dglš. ^ Po kuokinei pirkia kai karvių nustovė́ta Švnč. 9. tr. Kn užgožti, nustelbti: Medis nustovė́jo bulves, t. y. nusmelgė J. Medžiai javus nustóvi savo šešėliu K.Būg. Ar iškirst reikės tuos medžius, ar ką – tik dirvą nustóvi Srv. 10. intr. išlikti nesuvartotam: Ar ilgai tie agrastai nustovė́s? Suėsma Krš. 11. refl. išbūti reikiamą laiką padėtam, stovint įgyti reikiamų savybių: Nusistovėjęs vynas SD419. Alus nusistovė́jo, geresnis pasdarė Ds. Linus pamerkdavo, [jie] nusistovė́davo Ds. 12. refl. KŽ netekti stiprumo, išsivadėti, nusistelbti: Tavo alus jau nusistovė́jęs Slm. 13. refl. SD192, Sut, N, NdŽ atsiskirti nuosėdoms arba paviršiams, nusistoti (apie skystį): Nusistovi alus, nugula mielės alaus SD44. Šalta, o pienas nenusistóvi Ktk. Vandenys ežere nusistovėjo LTR(Švnč). Misa gal jau nusistovė́jo Ds. Sudžiovinto augalo žiupsniuką apipilti verdančiu vandeniu, palaukti, kad pritrauktų, nusistovėtų ir tuomet vartoti rš. Kol vandenėlis nusistovė́jo, bernytis mergytę sau parkalbėjo JV284. 14. tr. DŽ ilgai viršum stovint, telkšant išgadinti: Nustovė́jo vanduo javus Srv. Žemė nustovė́ta vandenio Ėr. 15. refl. nutekėti, susigerti į žemę (apie vandenį): Jei vanduo nenusistovė̃s nuo runkelių – šaknys supus Krok. 16. refl. Klt nusivalyti po veršiavimosi: Reikia pasaugot, kai nusistovė̃s [karvė], kad atsgręžus nesuryt Ob. Apsteliavo karvė ir ilgai nenusistovė́jo Vdn. Jeigu karvė po teliui ilgai nenusistovė́jus, tai reikia duot jai kokių žolių Prng. 17. intr. išgyventi, laikytis kur: Teip nustovė́jau pas tą mokytojį Vgr. 18. intr. DŽ¹, KŽ pasidaryti pastoviam, įsivyravus nesikaitalioti: Oras nenuostoviąs, gal apsimainyti IM1847,20. Giedra nuostovianti IM1849,16. Senovės rūbų pasiuvimas nustovėdavęs trisdešimt keturiasdešimt metų rš(Grz). | refl.: Nusistovėjo saulėtos dienos, žvaigždėtos naktys A.Vien. Dabar orai nusistovė́jo giedrūs, šaltūs Krs. Šalčiams nusistovėjus, antys, kragai, gulbės persikelia į Dusios ežerą sp. Nusistovė́ję gyvosios kalbos dėsniai NdŽ. Gyvenimas kaip plati upė nusistovėjusia vaga tekėjo, o tu nori tą upę užtvenkti, kita vaga nukreipti V.Krėv. Negalima juk ardyti nuo amžių nusistovėjusios tvarkos ir be gerų žmonių pagalbos imti rinktis pačią (juok.) I.Simon. 19. intr. būti pastovaus nusistatymo, tvirtų pažiūrų: Absalono brolis nenuostoviąs ir nedoro drąsumo I.

◊ kaĩp nustóvi

1. kiek tik telpa, kiek laikosi pilant (apie saiką, indą): Saiką pylė kaĩp nustóva – teisingas buvo ano saikas Šts. Pilną šaukštą kaĩp nustóva gėriau liekarstų Šts. Pripylė sėtuvę kaĩp nustóva KlvrŽ. Duodu litrą [kruopų, obuolių] kaip nustóva Lk.

2. iš viso (apie kiekį): Keturi esam kaip nustóva KlvrŽ.

\ stovėti; apstovėti; atstovėti; įstovėti; išstovėti; nustovėti; pastovėti; parstovėti; perstovėti; piestovėti; prastovėti; pristovėti; sustovėti; užstovėti